Šiandien kava yra vienas labiausiai vartojamų gėrimų pasaulyje, vertinamas dėl išskirtinio skonio ir stimuliuojamojo poveikio. Tačiau už kiekvieno kavos puodelio slypi turtinga, įtraukianti ir kartais stebinanti istorija. Štai penki stebinantys pasakojimai iš kavos istorijos, atskleidžiantys, kokią didelę įtaką šis gėrimas padarė mūsų visuomenei ir įpročiams.
Legenda apie piemenį Kaldi ir Etiopijos ožkas
Kavos istorija prasideda nuo garsios IX amžiaus Etiopijos legendos. Pasakojama, kad Etiopijos piemuo Kaldi vieną dieną pastebėjo, jog jo ožkos, paėdusios nežinomo krūmo raudonų uogų, tapo ypač neramios. Susidomėjęs šiuo neįprastu elgesiu, piemuo Kaldi nusprendė pats paragauti vaisių. Netrukus pajutęs energijos antplūdį, jis nunešė šių paslaptingų uogų į netoliese esantį vienuolyną. Vienuoliai taip pat susidomėjo ir nusprendė iš jų paruošti užpilą. Po kelių bandymų jie atrado, kad šis gėrimas padeda ilgiau išlikti budriems per naktines maldas. Ši legenda simboliškai žymi pirmąjį kavos atradimą ir iš dalies paaiškina pirminę jos paskirtį – žvalinti protą ir atitolinti nuovargį.
Religinės valdžios uždraustas gėrimas
XVI amžiuje, kavai populiarėjant Artimuosiuose Rytuose, ji greitai sukėlė islamo religinės valdžios nepasitikėjimą: buvo baiminamasi jos stimuliuojamojo ir galbūt trikdančio poveikio tikintiesiems. Kava, laikyta medžiaga, galinčia atitraukti tikinčiuosius nuo religinių pareigų, buvo ne kartą uždrausta, ypač Mekoje 1511 m., kur valdytojas Kha’ir Beg ją pasmerkė, teigdamas, kad ji svaigina taip pat kaip islamo draudžiamas vynas. Vis dėlto šie draudimai niekada ilgai netrukdavo, nes kava jau buvo giliai įsišaknijusi vietos gyventojų kasdieniuose įpročiuose. Nepaisant šio pradinio pasipriešinimo, islamo pasaulyje kava pamažu tapo priimtinu, o vėliau ir vertinamu gėrimu, o kavinės greitai virto intelektinio ir socialinio bendravimo vietomis.
Ginčai dėl kavos XVII amžiaus Anglijoje
XVII amžiaus viduryje Anglijoje atsiradusi kava sukėlė itin stebinančių reakcijų. 1674 m. grupė anglių parengė peticiją prieš kavines, teigdamos, kad dėl šio gėrimo jų vyrai tampa tingūs, neveiklūs ir nepajėgūs atlikti santuokinių pareigų. Ši peticija, pavadinta „Moterų peticija prieš kavą“, liudijo gilią socialinę įtampą, susijusią su nauja kavinių kultūra: kavinės atitraukdavo vyrus nuo šeimos gyvenimo ir įtraukdavo į nesibaigiančias politines bei ekonomines diskusijas. Nors ši peticija galiausiai nesukėlė kavos draudimo, ji tebėra įdomus liudijimas apie socialines baimes, kurias Europoje sukėlė šio naujo stimuliuojamojo gėrimo atsiradimas.
Kapitonas Gabriel de Clieu ir prancūzų botaninis šnipinėjimas
XVIII amžiuje kavos istorija įgavo nuotykių romano vertą posūkį, susijusį su prancūzų laivyno kapitonu Gabriel de Clieu. 1720 m. jis nusprendė slapta nugabenti kavamedžio sodinuką į Prancūzijos Antilus. Sunkiai gavęs šį vertingą sodinuką iš Paryžiaus botanikos sodo Jardin des Plantes karališkųjų šiltnamių, kapitonas Gabriel de Clieu turėjo perplaukti Atlantą itin sunkiomis sąlygomis, kruopščiai saugodamas brangų krovinį nuo nepalankių orų, piratų ir net, kaip manoma, sabotažo laive. Atvykęs į Martiniką, jis sėkmingai pasodino šį vienintelį kavamedį ir taip padėjo pamatus ištisai kavos pramonei, kuri sparčiai plėtojosi Karibuose, o vėliau ir Centrinėje bei Pietų Amerikoje. Šiandien milijonai visame pasaulyje auginamų kavamedžių yra šio kadaise pavogto sodinuko palikuonys – ankstyvos žemės ūkio prekybos globalizacijos simbolis.
Kava ir Amerikos revoliucija
Kavos istorija taip pat glaudžiai susijusi su Jungtinių Valstijų istorija, ypač Amerikos revoliucijos laikotarpiu. Po 1773 m. Bostono arbatėlės, kai Amerikos kolonistai, protestuodami prieš britų arbatos mokesčius, išmetė į jūrą Britų Rytų Indijos bendrovės arbatos krovinius, arbatos gėrimas tapo lojalumo Anglijai išraiška, todėl revoliucionieriai jos atsisakė ir pasirinko kavą. Šis simbolinis perėjimas buvo svarbus, nes ilgam pakeitė amerikiečių vartojimo įpročius. Taip kava tapo patriotiniu gėrimu, simbolizuojančiu nepriklausomybę ir amerikiečių tautinę tapatybę, o tai labai prisidėjo prie šio gėrimo populiarumo visame Šiaurės Amerikos žemyne.
Apibendrinimas
Šie pasakojimai iš kavos istorijos parodo, kaip stipriai šis iš pažiūros įprastas gėrimas formavo daugelio šalių kultūrinius ir socialinius įpročius. Nesvarbu, ar kalbėtume apie Etiopijos legendas, religinius draudimus, socialinius ginčus Europoje, kolonijinius nuotykius ar politinius simbolius Jungtinėse Valstijose, kiekvienas etapas atskleidžia įdomų pasaulinės kavos įtakos aspektą.
Kitą kartą mėgaudamiesi rytine kava, skirkite akimirką visai istorijai ir nuotykiams, slypintiems kiekviename puodelyje, įvertinti. Juk už šio paprasto kasdienio veiksmo slypi šimtmečiai stebinančių ir mažai žinomų istorijų, primenančių, kad kasdieniai daiktai dažnai yra gerokai turtingesni, nei atrodo.
Taip pat skaitykite: Ar galima sukurti kavą be kavamedžio? (Apie ląstelinę arba sintetinę kavą)
